Sveiki sveiki! Jau senokai berašiau, bet tikrai nesnaudžiu ir kojų susikėlus netinginiauju! Šiandien atnešu parodyt jums pleduką. Čia iš tų mezginių, kur taip šast! – pagauna azartas ir tik baigus imi suprast, kad ne visai žinai, kur reiks jį panaudot… Laimė yra čia toks vienas veikėjas, kuris, nors ir truputuką susimąstęs...
Bepirštės pirštinės – vienas labiausiai pasiteisinusių vaikiškų mezginių. Kaip jau turbūt pastebėjote – vaikiškų megztukų, kelnių ar pan. beveik nemezgu. Dėl vienos labai paprastos priežasties – praktiškumo.
Nesenai sulaukiau prašymo pasidalinti, kaip aš užslapstau tuos nenuoramas siūlų galus, kurie lieka pabaigus mezginį. Kaip žinia – niekas negimė mokėdamas ir viską žinodmas, todėl kai tik pradėjau megzti – mazgiau, mazgiau nuoširdžiai, užsispyrusiai ir negailestingai. Paskui sužinojau, kad čia toks kaip ir truputį nusikaltimas, ar mažų mažiausiai – geros...
Nors išėjus į lauką visiškai nepanašu, kad artimiausiu metu gali prireikt kepurės, tuo labiau megztos, bet kažkur Facebook’o platybėse užmačiau “perspėjimą”, kad iki Kalėdų liko tik 14-ka pirmadienių, tai reik manyt ir žiema užsuks. Beje pastebėjot, kad 14-ka pirmadienių skamba kažkaip greičiau nei tarkim 14-ka savaičių, arba 3 mėnesiai?...
Tadaam! Numegzt pavyko mažiausiai kokius 2 kartus greičiau nei viską išguldyt ant popieriaus…