Sveiki sveiki! Jau senokai berašiau, bet tikrai nesnaudžiu ir kojų susikėlus netinginiauju! Šiandien atnešu parodyt jums pleduką. Čia iš tų mezginių, kur taip šast! – pagauna azartas ir tik baigus imi suprast, kad ne visai žinai, kur reiks jį panaudot… Laimė yra čia toks vienas veikėjas, kuris, nors ir truputuką susimąstęs...
Nesenai sulaukiau prašymo pasidalinti, kaip aš užslapstau tuos nenuoramas siūlų galus, kurie lieka pabaigus mezginį. Kaip žinia – niekas negimė mokėdamas ir viską žinodmas, todėl kai tik pradėjau megzti – mazgiau, mazgiau nuoširdžiai, užsispyrusiai ir negailestingai. Paskui sužinojau, kad čia toks kaip ir truputį nusikaltimas, ar mažų mažiausiai – geros...
Nors išėjus į lauką visiškai nepanašu, kad artimiausiu metu gali prireikt kepurės, tuo labiau megztos, bet kažkur Facebook’o platybėse užmačiau “perspėjimą”, kad iki Kalėdų liko tik 14-ka pirmadienių, tai reik manyt ir žiema užsuks. Beje pastebėjot, kad 14-ka pirmadienių skamba kažkaip greičiau nei tarkim 14-ka savaičių, arba 3 mėnesiai?...
Tadaam! Numegzt pavyko mažiausiai kokius 2 kartus greičiau nei viską išguldyt ant popieriaus…
Turbūt nėra nė vienos mezgėjos, kuri tyliai (ar garsiai) nepasvajotų apie nuosavą siūlų parduotuvę. O jei ir yra, tai ko gero labiau išimtis iš taisyklės, nei pati taisyklė. Taip ir aš – svajojau svajojau ir prisivajojau! Ir šiandien kviečiu Jus apsilankyti dar dažais kvepiančioje (ar tiksliau klavišų tarškesiu...