Telefonui irgi reikia namų

Planavau pasakot apie tai, kaip sekas mojuot virbalais, bet vis traukiu prisiminimus iš siuvinėjimo skrynelės. Buvo toks periodas, kuomet pasinėriau į spalvingųjų kryželių pasaulį. Kažkaip nei siuvinėjimo lankelio, nei adatos jau senai nelaikiau rankose, bet reikės gal kurią dieną prisiminti.

Na, o kol mezginiai laukia savo eilės (kam dar fotosesija neivyko, kas dar nenusiprausė po ilgo mezgimo…)  – šiltas minkštas ir jaukus siuvinėtas namelis gudrafonui (kažkaip man tas terminas “išmanusis telefonas” per ilgas, ir skamba ne labai smart :D). Toks šiek tiek lietuviškais motyvais, nes siuvinėtas po ilgų ilgų atostogų užsienyje – akivaizdus tėvynės šauksmas. Kadangi medžiagos skaitelė buvo nedidelė, betampant ant lankelio siuvinėjimo metu susiskersavo šiek tiek (o gal čia kaip toj istorijoj apie šokėją ir netinkamus batus…?), bet kol kas manasis aparačiukas dėl to nesiskundė. Namelis, iš vidaus apšiltintas tokiu plonu minkštu baltu daiktu, kurio pavadinimo nežinau, puikiai atlieka savo funkciją ir  saugo tiek nuo aštriašonių kaimynų rankinėje, tiek nuo netikėtų paskraidymų žemyn.

Related post

Leave a Comment

Your email address will not be published.