Nerti žaislai

Mano mažasis vyrukas užsakymus pateikia retai, bet jau kai pateikia, tai jie būna tik svarbūs arba itin svarbūs! Taip ir su šiais nertais žaisliukais buvo. Sekmadienio popietę jis sugalvojo, kad mama jam turi ką nors numegzt (matė jis, kad man niežti rankos prie siūlų prisiliest, tai surado išeitį…). Telefone atidariau Ravelry katalogą su nertais žaislais ir labai greitai katinas akiratin pakliuvo. “Bus mano katinas” – nusprendė kai kas.

Manęs daug ragint nereikia, kai jau gaunu progą kažką panarpliot! Ir dievaži, tikrai nebučiau nėrus ilgiau nei Portugalai truko laimėt čempionatą, betgi aprašymas telefone, o mažasis profilaktiškai vis patikrina, ar mama teisingai viską daro… O mama net tris kartus galvą katinui ardė, nes pradėjus nuo galvos, vis neapsižiūrėdavo , kad jau darbuojas pagal instrukcijas kūnui, o čia žiūrėk jau kažkas brūkštelėjo ir į pėdutes…

Taip detalė po detalės ir vakaras atėjo. Metas miegot, o katino dar nėr. Bėda! Ir tada patempė mane už liežuvio: “Jeigu pažadi greitai ir gražiai užmigti, mamytė tau katiną spės padaryti ir ryte lauks tavęs jis”. “Gelai!” – entuziastingai buvo priimtas susitarimas. Būtumėt Jūs matę, kaip jis nuoširdžiai stengėsi už-mig-ti. Dar dabar juokas ima! “Mamyte… tu man biski padiek… aš pavalgau snausti…”. Šiaip ne taip užmigus po tokių didelių pastangu nebeliko nieko kito, kaip eit ir tęsėt pažadą.

20160711_112709

“O, ačiū!” – nuskambėjo ryte, kai jau akys atsimerkė tiek, kad galėtų kažką aiškesnio įžiūrėt. “Bet man dar reikia Baiboko…”.

Toliau sekė panaši mainų istorija kaip ir su katinu: Baibokas už tvarkingą ir ramų išėjimą darželin. Taip atsirado ir vat toks vaiduoklis Baibokas. Kas nežino – Baibokas yra toks padaras, kuris namie krečia išdaigas: slepia ne vietoj paliktus daiktus, nukniaukia nesuvalgytus pietus, suslepia visokius įdomius tėvelių daiktus, kurie itin masina pažaist ir pan.

20160711_151510

“O, geras!” – džiaugsmingas balsas vakare. Tada trumpa apžiūra iš visų pusių. “O kul jo ausys???” – nuoširdus rūpestis balse…  Tada iki šio ryto vyko kažkas panašaus į tylų apsipratinimą. O ryte prieš išbėgdamas tik šast viską susirinko ir dar greitai pastebėjo: “Mama, tu pamilsai Baibokui kojas numegzt…”. “Mažuti, jis skraidoooo….”. Atrodo paaiškinimas tiko.

O daržely labai išdidus buvo: “Čia katinas… iš mano mamos siūlų. Jam gali va taip vat kojas lenkioti! O čia Baibokas – jis sklaido, jam koju neleikia”.

TRUMPAI DRŪTAI

DUOKLĖ AKIMS

p.s. Beždionėlė davė kepurytė pasimatuot – tiko 🙂

Related post

4 Comments
  1. Judita 2 years ago
    Reply

    Kaip visada: smagu paskaityt, gražu pažiūrėt!!!

    • Ieva 2 years ago
      Reply

      Ačiū 🙂 Smagu, kad patinka!

  2. Rosita 2 years ago
    Reply

    Miela ir istorija, ir žaisliukai 🙂

    • Ieva 2 years ago
      Reply

      Ačiū! 🙂

Leave a Comment

Your email address will not be published.