Kalėdų belaukiant

Jei jau gamta nutarė, kad šią žiemą tikrų snaigių nenusipelnom, belieka pasidaryt savų! Būdų ir technikų – nepradėsiu skaičiuot, bet man mieliausias, aišku, nėrimas.

Prisipažinsiu, kai kilo mintis nunerti snaigių eglutei, labai bijojau, kad viskas neatrodytų “bobutiškai” ar nesigautų kičas. Na, bet nepabandęs – nesužinosi, kas ir kaip. Taigi pradedam.

Mano galva, labai svarbus pasirinkimas – siūlas, tiksliau jo storis, ar verčiau reikėtų sakyti plonumas… Snaigės juk turi būti nedidukės, ažūriškos ir  juvelyriškos. Tai ir nepasismulkinau nepasistambinau, čiupau 0,6 mm vąšelį ir 30 numerio nėrimo siūlus (neturėjau plonesnių….). Kur rasti schemų? Ogi vesti į Google paiešką “Crochet snowfalkes”, arba į Pinterest’ą. Įspėjimaslabai įtraukia, laiko tėkmės pojūtis palengva pranyksta ir kai atsitokėsite, galite pastebėti, kad jau, pavyzdžiui, ir rytas išaušo 😀

Kitas be proto svarbus žingsnis – snaigių formavimas. Patikėkit, tik nuo vąšelio jos nelabai puošniai atrodo…

Aš savąsias formavau su lipalu, skiestu vandeniu. Kuo daugiau lipalo – tuo snaigė standesnė, o tas tikrai svarbu, nes jos turi gerai laikyti formą! Taigi išmirkiu vandens-sriuboje smeigiau jas ant tų minkštų vaikiškų detalių, kur panašios į dėliones, kad neprikibtų – paklojau sviestinį popierių. Pasiteisino! Kambarį džiuvo beveik parą, prie radijatoriaus – per naktį.

Galiausiai ne mažiau atsakinga dalis, bet ko gero maloniausia ir mažiausiai skausminga (0,6 mm vąšelis labai smagiai pirštus perforuoja, o nesuskaičiuojamą kiekį smeigtukų pirštų galiukų jautrumas pasidaro nenusakomas…) – sukabint viską ant žaliaskarės.

Beje, praėjusiais metasi mano mažasis vyrukas labai sąžiningai pažindinosi su pasauliu ir kone kiekvienu eglutės žaisliuku – asmeniškai… Išgyvenusių nedaug… Tad šiemet nutariau nekabinti jokių pirktinių žaisliukų, o viską pasidaryt! Tad vieną gražų šeštadienį miške prisirinkom kankorėžių, juos išdžiovinom (orkaitėj 100 laipsnių apie 2,5 valandos, arba tiesiog ant radijatoriaus išdėt – ilgiau užtruks, bet nereikės “kūrent krosnies” pusę dienos), kad išsiskleistų ir tada atėjo eilė pasireikšt mažajam dekoratoriui. Būtumėt jūs matę, koks čia džiaugsmas liejosi per kraštus, kai galėjo tuo kankorėžius mirkyt dažuose, varvint, kabint… Jau vien dėl to verta užsiimt!

 

Dar keli kaspinėliai iš dovanų vyniojimui skirtos juostelės, ir daaaaug kaspinėlių iš paprasčiausio natūralios spalvos lino, elementariausiai sukarpyto ir dar papešioto:)

Štai eglutė ir papuošta – visiškai draugiška mažajam nykštukui ir, beje, piniginei 🙂

Gražaus visiems švenčių laukimo ir tikrai dar spėsite nusinerti kelias snaigutes sau arba dovanoms 😉

[su_note note_color=”f4f0e8″ text_color=”#000000″]TRUMPAI DRŪTAI 

  • Modelis:  Visos jo skirtingos iš interneto platybių, galite panaršyti mano Pinteterst lentoje, bandžiau “susmeigt” daugiau mažiau viską. Tiesa, dauguma jų nertos ne pagal schemas, bet pagal žodinius aprašymus.
  • Siūlai:  Sissy 30, 50 g / 500 m, nunėriau kokias 23 snaigutes ir sunaudojau grubiai stambiai apie pusę kamuoliuko.
  • Vąšelis: 0.6 mm [/su_note]

DUOKLĖ AKIMS

Už nuotraukas labai labai ačiū Redai (animalsindresses). Beje, ji šį savaitgalį dalyvaus Kalėdų mugėje su savo pieštais atvirukais, kalendoriais ir kitais grožiais! Kas būsite Vilniuje – užsukit 😉 )

 

 

Related post

4 Comments
  1. Rūta 5 years ago
    Reply

    Ačiū! O snaigės kol džiūsta prie popieriaus neprilimpa? Rašot, kad naudojot kepimo popierių

    • Ieva 5 years ago
      Reply

      Prie sviestinio popieriaus man neprikibo (to tokio rudo, nes prie balto tai man ir sausainiai sugeba prikibt…) 🙂

  2. Rūta 5 years ago
    Reply

    Koks grožis! Gal galit dar paaiškinti snaigių mirkymą, kokiu maždaug santykiu skiesti lipalą su vandeniu, kiek laiko jas pamirkyti. Ar toks būdas veiksmingesnis už standinimą krakmolu? Turiu prisinėrusi snaigučių, bandysiu joms suteikti formą:) Dėkoju.

    • Ieva 5 years ago
      Reply

      SVeiki! Ačiū 🙂 Bandžiau įvairų santykį, man labiausiai patiko toks, kuriame vandens visai nedaug. AŠ darau taip (kadangi nesveriau ir nematavau, rašau, kokio dydžio talpas naudoju): į maždaug 10 cm skersmens indelį šliūkštelėjau klijų, taip negailėdama, gal per kokį pirštą… ir tada po truputį pyliau vandens: šiek tiek įpilu (na kokį 1-2 sriubinius šaukštus turbūt..) ir išmaišau, jei dar per tiršta, dar šiek tiek įpilu. man konsistencija gaunasi ne skysta, bet tokia klampoka, gal kaip koks jogurtas geriamas…? 😀 tada į ją sudedu snaigutes ir pamirkau šiek tiek, kad įsigertu, na gal kokias 10 min. o tada traukiu po vieną, šiek tiek nukratau ir smeigiu formuodama. Dar internete esu mačiusi, kad pirmiausia jas sausas išformuoja, ištampo ir tada su teptuku užtepa tą klijų masę. šito metodo nesu bandžiusi. ir su krakmolu nesu bandžiusi standinti, tad negaliu pasakyt skirtumų. bet bent jau man su lipalų spalvos tikrai nepakeitė. tiesa, jei mirkysit, tai ištrauktos jos tokios atrodo gličios ir klijuotos, kai išdžiūsta tų klijų visai nesimato, nors formuojant man net sunkoka buvo įžiūrėt patį nėrimą… ir nesibaikiminkit dėl santykio – mano pirmas bandymas buvo buvo gerokai skystesnis – daugiau vandens nei klijų, tiesiog pačios snaigutės ne tokios standžios, bet formą vis tiek laiko. džiūsta ilgokai, bet verta palaukti 🙂
      tikiuosi padėjau, o jei dar kils klausimų – rašykit!

Leave a Comment

Your email address will not be published.