Tobulas megztinis rudenėjantiems orams

 O vat taip vat – šį kartą imu ir rodau ne savo pačios mezginį. Nes jau esu be 5 minučių “batsiuvys be batų” 😀 Paskutiniu metu visaip bandau įspraust į dienotavrkę laiko bent mažojo žmogelio mezginiams ( nes jau taip gražiai prašo ir renkasi spalvas, kad neina atsilaikyt), o vat sau pačiai belieka….ieškoti, kas numegztų (ir visai aš neraudonuoju 😛 ). Cha cha – užtat idėja iš mano galvos, o siūlas iš mano lentynų, todėl galiu rodyt. 

Iš pradžių atsirado poreikis megztiniui, nes iš spintos ėmė vaiduokliai ūbaut, kad jiems neva šalta. Daug ragint manęs nereikia, kas liečia užsinorėjimą.  Bet taip jau susiklostė reikalai, kad nu nėr kada pačiai megzt suk nesukęs ( mano vargšas Ravello verkia jau velniai žino kiek laiko – trūksta jam dar 0.5 rankovės ir viso kūno…). Ir kaip tyčiom viena klientė pasidalino savo darbų nuotraukomis iš Cotton-Wool siūlo (čia ta vieta, kur kokiame nors labai įdomiame filmuke pagrindiniam herojui virš galvos įsižiebia lempelė su labai gudria mintim).

Labai netrukus aš jau siunčiau jai štai tokį piešinuką (procese buvo prieita prie bendros išvados, kad tos rožinės juostos visgi nereikia):

 

 O po kurio laiko gavau siuntinuką:

Tai štai, šį kartą jokių mezgimo subtilybių ir detalių nepapasakosiu, išskyrus tai, kad megzta mašina, ir kad megztinis sveria 270 gramų. Ir dar tai, kad jis man žiauriai patinka! Draugaujam su juo jau nuo liepos pabaigos, bet tik dabar pagaliau pri-si-susi-išsi-ruošiau fotografavimui, bet oficiali versija tebūnie ta, kad pirmiausia norėjau išbandyt, kaip jis dėvėsis ( apie siūlą aš čia), kad galėčiau jums papasakot 🙂

Per tą laiką megztukėlis nuolankiai tarnavo nesiskųsdamas ( vasara tokia, kad tikai buvo progu megztiniais puoštis 😀 ), ir į skalbyklę ( vilnos režimu) ėjo be kalbų. Geriausia, aišku, tai, kad iš jos išlysdavo be pakitimų, tik pašvarėjęs (kas man galit pasakyt, kokio amžiaus jau turi pasidaryt vaikas, kad jo  vartojamas maistas ir gėrimai nebeiškotų prieglobsčio ant mamos pilvo???). Ir netgi į džiovyklę buvo iškomandiruotas! Tiesa šioje vietoje – dėmesio: džiovinant specialioje lentynėlėje viskas gerai, o štai tuo pačiu rėžimu įmetus tiesiai į būgna paskui teko nuo dūšios lygintuvu pasidarbuot. Viskas baigėsi gerai, bet gal daugiau laimės nebandysiu, geriau jau toje lentynėlėje pavartysiu 😀 Galima ir patiestą džiovint, bet  o ką daryt, kaip reik “ant staigio” ?

Štai toks šios dienos įrašas, kitas jau bus apie šaliką, kurį – VALIO VALIO VALIO – mezgiau pati rankom!

Šį kartą jokių “Trumpai drūtai”, keliaujam tiesiai prie duoklės akims:

 

Related post

1 Comment
  1. Anijara 8 months ago
    Reply

    Labukas, Ieva, Labai grazus darbelis jums atiteko. As irgi pasvajoju apie mezgimo masina… Nezinau, kokia issirinkti… Gal padesite?
    Aciu!!!

Leave a Comment

Your email address will not be published.