Mokomasis megztukas

Pirmas megztukas, po labai ilgos pertraukos, megztas visiškai iš galvos! Megzt pagal aprašymus – tikrai smagu, nieko nereik galvot (man pasisekė, nes paprastai tinka visi standartiniai aprašymai), tik spalvas išsirinkt ir pirmyn į rezultatą. Bet kažkaip ėmiau ir užsimaniau šiek tiek daugiau kūrybinio proceso.

Skirtingai, nei kažkada senai  senai, kuomet daugiausia naudodavausi metodu “iš akies”, šį kartą dariau viską labai tvarkingai. Visų pirma – mėginukas, normalaus dydžio, išplautas, išdžiovintas, patampytas ir perskaičiuotas keletą kartų. Mezginio tankumas čia be galo svarbus, nes į klausimą “Kiek akių reikia…?”  tenka atsakyt pačiai, ir kuo kruopščiau atliekamas šis veiksmas, tuo mažiau bėdų paskui! Kol mėginukas džiūsta – nusibraižom brėžinį. Šį kartą dar nesitreniravau iškarpų daryme (eilėj laukia ir šitas reikalas!), tiesiog pasiėmiau drabužį, kurio siluetas ir dydis man tinkamas, išsimatavau viską ir nusibraižiau ant popieriaus išklotinę.

iskarpa
Megztuką pirmiausią suskaičiavau ir nusimezgiau ant popieriaus

Toliau sekė tai, ką vadinu “mezgimu ant popieriaus”. Pagal gautą tankumą ir turimus išmatavimus išsiskaičiavau, kiek kur akių ir eilių reikia, kas kiek eilių siaurinti, kas kiek – platinti ir t.t. Mezgiau pagal gautus paskaičiavimus – ir viskas (tiksliau ten, kur nepatingėjau braižyt ir sąžiningai “megzt tušinuku”) čiki piki.

rankove
O taip dėliojausi išėmimus rankovėms, pavyzdyje – kažkuri versija

Su kaklo ir rankovių išėmimais dariau taip: kadangi rūbas, pagal kurį mezgiau, neišardytas, o vientisas ir nešiojamas, tai  pasidariau trafaretą, tuomet Excel’io pagalba nusibraižiau tinklelį, atitinkantį mano mezginio tankumą, atsispausdinau, persipiešiau ant jo trafaretą ir tada jau “iškampavau” akutėmis. Labai panašiai dariau ir su kaklu, tik apsiėjau be trafaretų. Ant tinklelio pasižymėjau kaklo gylį ir plotį ir tieisog gražų linkį išraičiau, paskui iškampavau. Ir tik neklauskite, kodėl rankoves nutariau daryt pusiau iš akies…. Pradžioje išiminėjau taip, kaip ir kūno detalėms, o paskui į aukštį ir galvutę – intuityviai iš akies, prisidedant prie drabužio… Vat čia ir buvo didžioji klaida… Reikėjo netingėt ir irgi išsiskaičiuoti tiksliai pagal trafaretą akis, nes rankoves teko permezginėti, ir galutinis variantas irgi ne iki galo tenkina, bet ir taip mezgiau iš ardytų siūlų, bijojau, kad gali nebeatlaikyt…

DSC_0210

Mano akimis jos šiek tiek per laisvos ties galvute gavosi: reikėjo ir pasiriautinti daugiau ir kažkodėl pabėgo tankumas – laisviau numezgiau… Na bet, čia pirmas blynas, visai valgomas nešiojamas !

Jums ko gero kyla klausimas, kodėl aš nebraižiau realaus dydžio iškarpos ir nemezgiau prisidėdama prie jos, o viską skaičiavau akimis ir eilėmis? Vėlgi, viskas susiveda į tą patį mezginio tankumą – prieš ir po plovimo mėginuko dydis smarkiai skyriasi. Jeigu aš megsiu ir matuosiu ant realaus dydžio iškarpos neplautą megztinį, tai nugrybausiu toli į pievas. Pabaigtos, bet neplautos, megztinio detalės atrodė gerokai siauriesnės ir ilgesnės, nei išplovus ir ištempus pagal matmenis. Tada viskas stojo į vietas ( išskyrus rankoves, kur jau buvau susitaikius su pagrybavimu… jau po permezgimo… pirmą kart akių padauginau, antrą kartą – per laisvai numezgiau, ardyt dar sykį – nebesiryžau…).

DSC_0188

Kai jau viskas buvo išplauta ir išdžiovinta, beliko susiųt (mano nelabai mėgiama, bet neišvengiama dalis), sukaišiot galus ir pririnkus akis numegzt kaklą. Viskas 🙂

Jei labai trumpai, tai mano megztuko mezgimo”nuo nulio”  algoritmas būtų toks:

  1. SUsigalvojam modelį ir išsirenkam siūlus.
  2. Nusimezgam mėginuką reikiamu raštu ir pakankamo dydžio, būtinai jį išplaunam ir išdžiovinam (aš džiovinu “ant adatėlių”).
  3. Nusibraižom iškarpą pagal turimą rūbą, arba (mokymasis yra jėga!) iš galvos, su tiksliais matmenimis.
  4. Pagal gautus mėginuko “parodymus” išsiskaičiuojam ir ant popieriaus nusimezgam visą megztuką. Skaičiuojam, kiek akių reikia pradžioje, po kiek akių ir kas kiek eilių siaurinti, tas pats su platinimu. Rankovėms, pažastims ir kaklui – nepatingim susiskaičiuoti, nes paskui teks arba permezginėti arba “susitaikyt su pasekmėmė” 🙂 Nieko nesakau – būna ima ir pasiseka…
  5. Numezgtas detales išplaunam ir išdžiovinam pagal reikiamus matmenis.
  6. Viską susiūnam, suslepiam galus ir primezgam apdailą.
  7. Džiaugsmingai nešiojam.

Čia toks mano būdas, Jūsų galbūt bus kitoks, esu tikra patyrusios mezgėjus irgi turi savo patikrintus ir atidirbtus receptus. Aš nemoku nutaikyt iš akies ( o ardyt irgi siaubingai nemėgstu), todėl skiriu laiko braižymui ir skaičiavimui. Iš esmės tai tiesiog pasidarau aprašymą ir pagal jį tada mezgu 🙂 Och, surašiau taip, lyg kokį 10 megztukų jau būčiau taip numezgus 😀 Bet kai vėl užsiiminėsiu kūryba naudosiuos būtent tokiu algoritmu!

DSC_0205

Dabar dar trumpai apie siūlą, ar ne? Įšsiardžiau savo linksmąjį Westbourne ir prisidėjau turėtus likučius. Pirmam tokiam eskperimentui pagailėjau pirkt naujus siūlus, be to manasis Westbourne man jau buvo smarkiai per didelis ir labai ne kaip kybojo… Taip taip, įmanoma “išaugt” ir į kitą pusę!

ardymas

Megztukas gavosi praktiškai besvoris – nu kas tie 160 gramų…? Labai skalsus šitas siūlas! Beveik nesispurguoja, tik probleminėse vietose ir tai – lengvai nurenkamais kiekiais. Suknelę megzt pabijočiau, nes man regis jie iš tų , kurie linkę išsisėdėt, bent jau sprendžiant iš alkūnių. Nešiojant linkęs šiek tiek “augti” į plotį, todėl mezgant geriau pora akių mažiau, nei per daug 🙂

[su_note note_color=”f4f0e8″ text_color=”#000000″]TRUMPAI DRŪTAI

  • Modelis: iš galvos (valiooo!!!)
  • Siūlai: Holstgarn Samarkand 160 g.
  • Virbalai: 3 mm [/su_note]

DUOKLĖ AKIMS

(Ačiū ačiū, Redai www.animalsindresses.com)

 

 

 

Related post

2 Comments
  1. Daiva 3 years ago
    Reply

    labai dailus megztukas, labai patinka jo spalvos, ne tik forma 🙂
    paskutiniu metu ir aš vis bandau tokį ‘tvarkingą’ pataikyti, bet bandau pakeliui bemegzdama / beardydama, neturiu gebėjimų apsiskaičiuoti iš anksto, tai tikrai lenkiu galvą prieš tiek skaičių, tiek galvojimo!

    • Ieva 3 years ago
      Reply

      Dėkui! Forma tai pati paprasčiausia, o spalvas diktavo siūlų likučiai ir jų kiekis 😀 Man baisiau skamba ardymas, nei skaičiavimas 😀 nors va dabar “iš akies” rezgu megztuka vaikui, ant smūgio prireikė šilto 😀 bet su vaikiškais lengviau – nei ten baisių figūros vingrybių nei ką… O dar kai reik tik po striuke, o ne dėl grožio, tai pora akių šen ar ten…. 😀

Leave a Comment

Your email address will not be published.