Baltojo lokio kailis

Ši istorija prasidėjo nuo labai dailios laputaitės (aišku, galima dar toliau į praeitį ieškot puikių sutapimų, lėmusių mūsų susitikimą, bet nesiplėskime iki Didžiojo tvano…). Ta laputaitė ne šiaip sau  – buvo nutapyta labai labai mielos draugės kažkuriam Švedijos balkone (ir slepia savyje įdomią istoriją), parkeliavo į Lietuvą, išvengė visų bandymų iškeisti ją į piniginius vienetus ir pagaliau sulaukė MANĘS! Pamačiau, įsimylėjau ir taip prisireikė, kad gavos kaip toj dainoj – “tik svarbu labai norėti, pasistengt ir tikėt…”.

Taip ir mylėjau sau tą laputaitę – išreikštai, emocingai, pavarvindama akis ir vis kabindama ją mintyse pas save ant sienų. O draugei, pasirodo, patiko mano mezginiai. Nežinau, ar taip pat labai, kaip man jos piešiniai, bet matyt pakankamai, kad atėjus laikui (visokioms life chnanging aplinkybėms, pakoreguojančios draugų susitikimo dažnumą, vietą…), ji pasiryžtų tą laputaitę iškeisti į… megztinį ( nu ir dar ką nors 😀 )! Jūs bent įsivaiduojat, kaip aš šokinėjau kartu su visais virbalais???

Toliau sekė ilgas modelio rinkimasis, peržiūrėta krūvos nuotraukų, išrausti interneto ir knygų lentynų mezgimo raštų lobynai, kol galiausiai rastas sąlyčio taškas, kad ir man būtų įdomu megzt ir draugei planuojamas rezultatas tiktų/patiktų. Buvo tokia suknelė, išardyta… Ji ir tapo tuo sąlyčio tašku – reikėjo tokio-tik-biški-kitokio megztinio 😀

Su siluetu maždaug išsiaiškinus, reikėjo rast siūlus ir tinkamą raštą. Galutiniai sprendimai buvo priiminėjami šlamščiant picą ir stengiantis nesupainiot pavyzdukų su servetėlėm … Gaila liko neįamžintas šitas procesas, bet krūvelė mėginukų primena, kaip plačiai klajojo mintys.

Galiausiai, prieš suneriant rankas į minkštus bei šiltus kamuolėlius dar reikėjo pasidarbuot skaičiuotuvu! Jau rašiau, kam reikalingi ir kodėl yra svarbūs mėginukai, kaip matot – ne tik kalbu, bet ir darau! Ir oi ne iš pirmo karto pavyksta viską sustyguot, taip kaip reikia…

Va čia sunkioji dalis ir baigiasi – toliau tik malonus mojavimas virbalais, truputis, pasirodo bereikalingo,  streso neužteksiu-siūlų-tai-iš-kur-gausiu-tos-pačios-partijos, prisimatavimai nuotoliniu būdų darant daugybę veidrodinių  selfių ir didelis džiaugsmas sužinojus, kad megztinio neteks siųst paštu (ir draugės spėta pasiilgt, ir fotosesija smagi nusimato)!

Įtariu, jau norit ko nors konkretesnio apie megztuką, ar ne? Šį bei tą galiu:

• Viskas megzta ratu be siūlių (adatą nautojau tik siūliukų paslėpimui).
• Atnaroms ir kaklui – 2,5 mm virbalai, kūnas ir rankovės – 3 mm kubikai. Beje, išbandžiau trumpesnius kojininius virbalus (15 cm) – nu kur kas patogiau mezgant rankovę, nei su 20 cm, ne taip kliuvinėja…
• Pečiai sukabinti naudojant 3 needle bind-off metodą.
• Kaklo akys nuleistos i-cord’u.
• Siluetas – oversize maišiukas su rankovėm.

Bet svarbiausia čia – rezultatas, ir besidžiaugiantis gavėjas. Na ir aišku labai didelis kūrybinis pasitenkinimas, nu  nes visgi ne bet kaip – iš galvos megzta, skaičiuota dėliota 🙂 Ir tik dabar rašydama susivokiau, kad draugės tai taip ir nepamatavau nė karto! Avantiūristė, ne kitaip…. 😀

Va žmogus, net ėmė skraidyt iš laimės!

O čia – ne mažiau laimingas žmogus apsikabines savo išsvajotąją laputaitę!

[su_note note_color=”f4f0e8″ text_color=”#000000″]TRUMPAI DRŪTAI

• Modelis: Polar Bear
• Siūlai: Drops Alpaca, spalva 0100, 10 kamuoliukų. Rowan Kidsilk Haze, spalva 00634, 8 kamuoliukai
• Virbalai: 2.5  mm tradiciniai ir 3 mm kvadratiniai [/su_note]

DUOKLĖ AKIMS