Šalikas yra nepamainomas, būtinas ir, sakyčiau, tiesiog privalomas rudens-žiemos-pavasario aksesuaras. O tie, kas gyvena arčiau jūros, ko gero sutiks, kad jis ir vasarą dažnai praverčia ginantis nuo vėjų. Po šiai dienai dar neišsitraukiau jokios striukės, nes turimi kaklo aprėdai leidžia bent tokiu “man dar šilta ir striukės nereik” būdų...
O vat taip vat – šį kartą imu ir rodau ne savo pačios mezginį. Nes jau esu be 5 minučių “batsiuvys be batų” 😀 Paskutiniu metu visaip bandau įspraust į dienotavrkę laiko bent mažojo žmogelio mezginiams ( nes jau taip gražiai prašo ir renkasi spalvas, kad neina atsilaikyt), o...
Užsakymas buvo megztukas – toks kaip pas tą Duplo žmogeliuką, svarbiausia – kad mašinytės ratų viduriukai balti būtų. Bet eigoj viskas pasikoregavo į liemenę, nes baltos rankovės vaikiškam mezginiui pasirodė ne itin vykęs sumanymas. Laikas parodė, kad kartais spalva apskritai nesvarbi, kai mezginys taip patinka, kad jokiomis aplinkybėmis negali...
Štai pagaliau jis – mano tvidinis megztukas! Paprastas kaip trys kapeikos, bet toooks šiltas, ir jau turbūt nereik nė pasakot, kad bežiopsant į tuos margus “kleckiukus” tiesiog užveža. Vieną sekundę plaukioju kažkur Viduržemio jūroj tarp margaspalvių žuvyčių, kitą – taškausi vasaros lietuje šviečiant vaivorykštei, mmm…. O ir šilta su šiuo...
Kai mokiausi muzikos mokykloje tekdavo groti tokį dalykai kaip etiudai, kurie iš esmės yra skirti technikai lavinti (kam yra tekę lakstyt arpedžio per visą klaviatūra supras apie ką aš čia 🙂 ). Tai šitie šalikai man čia tokie savotiški etiudai gavosi, nes (va čia naujiena) gi į rankas pakliuvo...