Tarp visokiausių siūlgalių radau nėrimo siūlų Doppio Ritorto likutį. Tokį, iš kurio nieko rimto jau nebesumeistrausi, bet išmest irgi šiukštu nevalia 🙂
Kojinės tikrai nėra mėgstamiausias mano mezginys (o gal tiesiog nepakliuvo TOS kojines…?), bet, kadangi mažosios pėdutės auga labai sparčiai, tenka darbuotis 🙂 Turbūt kaip ir daugelį, nuo kojinių mezgimo mane labiausiai atgrasydavo kulnas. Visa laimė, kad belaukdama savo mažojo pipiro atradau, mano galva, tikrai labai paprastą to kulno mezgimą.
Gal ir ne visai gražu vis girtis seniau sumeistrautais dalykais, bet taip jau išeina. Tad iš praeities skrynelės traukiu dar vieną projektėlį, kurį užbaigusi nutariau, kad nuo šiol vyriški megztiniai – nebebaisūs 😀 Jūsų dėmesiui – tikras voratinklis. Dar ir dabar negaliu patikėti, kad numezgiau šį šalį pati ir...
Kalėdinių mezginių rodyt negaliu – niugi dar ne laikas išsiduoti 🙂 Megztukas baigtas, bet niekaip nesulaukia, kol nusišypsos laimė būti nufotografuotam. Kiti projektai – procese. Tad kol kas parodysiu dar vieną darbelį, sukurptą belaukiant mažojo angeliuko 🙂 Vadiname jį Tėčio megztuku. Kodėl? O todėl, kad tai tėtis išrinko modelį ir...
Iš po kalėdinių dovanų gaminimo fabrikėlio (taip taip, dar tik lapkričio beveik vidurys, o jau daugiau nei pusė dovanų numegzta!!!!) atliko man Noro Arale ir Drops Baby Alpaca Silk siūlų. Tokiam gėriui be darbo voliotis nevalia, tai greitai greitai ėmiau ir sukurpiau kepuriuką kliackiuką 🙂